žaidikas

žaidìkas, -ė smob. (2) K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, žáidikas (1) K; N žr. žaidėjas: 1. Pradėjus žaisti, kiekvienas žaidikų, išmetęs savo spalvą, kabina kablelį ant pirmos (nuo apačios) šakutės ir vėl meta TŽIV461. Didelės reikšmės turi [futbolo] žaidikų savitarpinis susižaidimas, gynimosi ir puolimo taktika LEVI440. Po to tolimo griausmo oras pasidarė dar tvankesnis, o žaidikai įsikarščiavę baigė pirmąją partiją Pt. 2. Vaižg Nusieisiu į miestą, parsivešiu žaidiką. Trauk, žaidikėli, geltoną smuiką, linksmink mano širdužę N134. Eikš, mergele, namon, eikš, jaunoji, namon, laukia ant tavęs žaidikas, jaunasis berniukas KlvD180.